Esu linkusi giliau žvilgtelėti į reiškinio esmę. Dėl to labai daug metų buvau ieškotoja. Kapsčiausi ieškodama įvairiausių atsakymų ir išorėje, ir viduje. Taip nieko ir neiškapsčiau, bet… Ieškojimai atvedė į tiesesnį kelią, kur ir glūdi visi atsakymai. Nors esmė — ne atsakymuose, o klausimuose. Jeigu protas klausia — reiškia, nori aiškumo apie dalykus, kurių negali…
Ar gali būti, kad žmogus yra per geras? Ne todėl, kad jo gerumas netikras. Ne todėl, kad jis apsimetinėja. Ir ne todėl, kad jam reikėtų tapti šaltesniam ar griežtesniam. O todėl, kad kažkur gyvenimo kelyje būti geru tapo saugiau negu būti tikru. Ilgą laiką net neįtariau, kad buvimas „geru žmogumi” yra taip toli nuo tikrumo,…
Ketvirtasis „Sielos dienoraščio” įrašas. Ankstesniuose rašiau apie laukimą ir apie tai, kodėl patarimai nepadeda. Abu kartus pažadėjau grįžti prie tuštumos. Grįžtu. Tuštuma yra keistas dalykas. Ji ateina ne tada, kai žmogui ko nors trūksta. Regis žmogus turi viską: gerą darbą, gerą atlyginimą, tobulą komandą, artimą žmogų, statomus namus. Ir vis vien jaučiasi tragiškai. Kai kas…
Trečiasis „Sielos dienoraščio“ įrašas. Ankstesniame rašiau apie laukimą — apie tai, kaip daugybė žmonių laukia, kad praeitų jų pačių diena. Šis įrašas — apie tai, kas nutinka, kai laukti nebėra ko, o vis vien jautiesi tragiškai. Šis įrašas gimė iš vieno žmogaus pagalbos prašymo žinutės viename interneto pokalbyje. Ji dar išsamiau paaiškina, kaip toli esame…
Antrasis „Sielos dienoraščio“ įrašas. Kodėl rašau ir iš kokios perspektyvos žvelgiu — čia. Daugybė žmonių kiekvieną dieną laukia savo darbo dienos pabaigos. Taip pat žmonės laukia savaitgalio, atostogų, premijų, įvertinimo… Regis, įprasti, ko ne kiekvienam būdingi dalykai. Iš esmės visi šie dalykai — apie laukimą. Laukimą, kad darbo diena kažkada baigsis, arba laukimą to, kas…
Krepšelyje nėra produktų.